Miškasodis – medžių sodinimo šventė. Ją LBKS 30-mečio proga organizuoja Tauragės apskrities bajorų draugija su Tauragės regioninio padalinio miškininkais. Miškininkams miškasodis yra vienas svarbiausių metų darbų, todėl laukiamas kiekvienas, galintis prisidėti prie Lietuvos miškų atkūrimo.
Renginio vieta – Tauragės regioninis parkas, Ringių girininkija, kvartalas 96, sklypas 34b
Koordinatės – https://maps.app.goo.gl/6VvR5PXmdoyCyKdu5
Data – 2024 m. balandžio 20 d. 11 val.
„Trumpoje miškininkystės istorijoje“ (aut. dr. Albinas Tebėra) rašoma, kad „Pirmosios rašytinės žinios apie mūsų šalies miškus aptinkamos tik XIII a. pabaigos–XIV a. pradžios LDK šaltiniuose. Žinoma, kad tuomet dar didelės krašto teritorijos buvo nepaliestos intensyvesnės žmonių veiklos. Jos buvo apaugusios miškais ir vadintos dykromis. Dykros buvo arba negyvenamos, arba į jas atvykdavo žmonės šienauti pievų, medžioti, žuvauti, užsiimti bitininkyste (R. Mankus, 2011).
Miškų nuosavybė susiformavo XVI a. Žygimanto Senojo (1506–1544) ir Žygimanto Augusto (1544–1572) valdymo laikais. Tuomet jau visi miškai priklausė arba Didžiajam kunigaikščiui, arba privatiems žemvaldžiams bajorams. Sparčiai didėjo medienos poreikis. Vyravo pasirinktiniai kirtimai (kertami geriausieji medžiai), plėtėsi žemdirbystės plotai.
Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo laikais pradėti formuoti miškų administraciniai vienetai – girininkijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vykdytų žemės reformų metu LDK atsirado daugiau girininkijų, o karališkųjų girių turtams saugoti, juos prižiūrėti paskirta daugiau apsaugos pareigūnų – ne tik girininkų, bet ir šaulių bei žvėrių sekėjų.
Reikšmingiausias to meto įvykis – 1547 m. pradėta Valakų reforma. Tuomet buvo nustatyta ir Didžiojo kunigaikščio girių naudojimo tvarka. Siekiant gauti daugiau pajamų iš Didžiojo kunigaikščio girių, 1558 m. Seime nutarta aprašyti Didžiojo kunigaikščio girias ir atlikti jų reviziją. Žygimantas Augustas reviziją pavedė atlikti Gardino horodničiui, Mstigobovo seniūnui Grigaliui Valavičiui. Girių revizija vyko 1559 m. Tai buvo pirmoji Lietuvos miškų inventorizacija (R. Mankus, 2011)“.
Iš dr. Albino Tebėros str. „Trumpa miškininkystės istorija“, miskininkas.eu/12342-2/
Tradiciškai Lietuvoje kiekvienais metais, pavasarį, valstybinių miškų urėdijose sodinami medžiai. Tuo metu vyksta įvairios akcijos, kviečiančios visuomenę atkreipti dėmesį į aplinkos, miškų apsaugą ir susipažinti su miškininkų darbu, medžių ir miško gyvenimo ypatumais.
Pasak organizatorių, numatyta vieta – buvusi kirtavietė – yra gera, tai – 1,8 ha ploto auginvietė, tinkama medžių sodinimui. Sodinukai bus atvežti iš Kauno ir Panevėžio medelynų. Toje vietoje bus pastatytas specialus simbolinis atminimo ženklas, skirtas svarbiai LBKS sukakčiai.
Nuotraukoje – Kražių medžiokalnis, iš asm. archyvo
TABD informacija